Praverkime duris į užburiančią teisėjų ir notarų gildiją. Apsupti šūsnimis dokumentų ir senų knygų prie stalų sėdi ir malonia tyla dalinasi garbūs gildijos nariai. Padėjus žingsnį, nosį kutena senos bibliotekos kvapas, kuris skleidžiasi kaip šiltas medinių lentynų aromatas, o ore tvyro žinios ir išmintis. Žengtelėjus tolia, pradeda ryškėti gaivus bergamotės ir svaigus jazminų kvapas. Klaidžiojant koridoriais netikėtai pasitinka imbieras, rožė ir pačiulis. Svaigaus komponentų derinio lydimi ir ramybės kupini, netikėtai užuodžiame kedro ir baltojo muskuso alsavimą. Pravėrę duris – turime jas ir užverti. Eidami gatve vis dar jaučiame šį malonų ir prabangų medienos aromatą.
Karšta... Kaip baisiai karšta, net sunku kvėpuoti. Pramerkiu akis, bet mane gaubia tamsa. Viduje kyla panika, o mano dar neatsibudusi sąmonė nesupranta kas vyksta. Greit atsisėdu ir suprantu - aš kažkieno karietoje ir apklota brangiausiomis vilnomis. Mane sukausto baimė, negaliu pajudėti ar pasukti akių. Bijau net kvėpuoti. Suimu save į rankas ir lėtais gurkšniais pradedu plaučiams gauti taip reikalingo deguonies. Akis patraukęs panikos ir baimės rūkas prasisklaido leisdamas geriau matyti. Prieš mane ant sėdynės guli garbaus amžiaus vyriškis, apklotas tokiomis pačiomis vilnomis, tyliai it šnabždesys knarkdamas. Bandau suvokti kas įvyko ir neišsiduoti jog nubudau. Lėtai guluosi ir traukdama vilnos apklotą, taip apsigobiu turtingiausių kvapų puokšte. Mano nosis pradeda išskirti kvapus. Pirmiausia užuodžiu saldžiuosius apelsinus, persikus ir anyžių. Bandau prisiminti kada paskutinį kartą valgiau, bet nepavyksta. Kiti kvapai maišosi vienas su kitu. Susikaupiu ir mano pasąmonė barbendama primena, kad tai turėtų būti migdolai ir jų žiedai, ylang-ylang. Aromatų harmonija atpalaiduoja, pradeda sunkti vokai. Esu ant miego karalystės slenksčio, bet mane vejasi vanilė, heliotropai, baltasis muskusas bei sandalmedis... Apimta keistos ramybės nugrimztu į saldų miegą. Situacija keista, tačiau saugumo jausmas manęs neapleidžia..
Nenoromis kraunuosi daiktus, taip nenoriu palikti savo mylimos Lukos. Šiame mieste užaugau ir pragyvenau visą savo gyvenimą. Tačiau artėja neramumai, Uguccione della Faggiola keliamas maištas tuoj mus pasieks ir nebeturėsime kaip pragyventi. Bėgsime į Florenciją, ten susikursime naujus namus ir toliau galėsime dirbti su šilku. Iš skrynios traukiu sukneles, kurios keliaus kartu, ir jos dugne išvystu kyšantį balto šilko gabalėlį. Pagriebusi jį iš skrynios iškeliu suknelę. Tai mano vestuvinė suknia! Svajingomis akimis ją nužvelgiu, o nuo jos sklindantis lelijų, aviečių ir citrusų kvapas apsuka galvą. Akyse kaupiasi džiaugsmo ašaros. Su didžiausia meile širdyje prisimenu tą nuostabią dieną. Priglaudžiu gležną audinį prie nosies ir įkvepiu jos aromato. Kaip ir mano prisiminimuose ji kvepia rože, magnolija ir figa. It sodas, kuriame prisiekiau amžiną meilę. Giliai atsidusdama dedu baltą meno kūrinį į skrynią, vešiuosi ją kartu, galbūt viena iš dukrų norės ją vilkėti savo gražiausios šventės metu. Mano dievinami figos lapų ir medienos aromatai žaidžia su mano jausmais, norisi dėkoti likimui už tokią nuostabią šeimą… Staigus beldimas į duris priverčia krūptelėti – jau laikas pasitikti naują lemtį.
KVAPŲ MAGIJA... Tądien oras puikiai atitinka Jūsų nuotaiką... Staiga pro Jus dideliu greičiu prašvilpia karieta.. Neišsilaikote ant kojų ir visu ūgiu išsitiesiate baloje. Niūrią nuotaiką pakeičia pyktis. Matote, kaip karieta sustoja prie niekuo neišsiskiriančių namų durų. Pyktis ima viršų ir akis „aptraukia“ raudonai - toks piktas dar nesate buvęs. Tą niekšelį, kuris taip su Jumis pasielgė, norite pamokyti mandagumo. Greitu žingsniu atsiduriate prie karietos ir praveriate jos duris. Joje nieko nėra, tačiau Jus lyg šaliu apgaubia rožinio pipiro, bergamotės ir kedro aromatas. Sušalti spėjęs kūnas pradeda šilti... Apžiūrite vidų ir suprantate: karieta priklauso Arte dei Medici e Speziali – medikų gildijos nariui. Sklindantis aromatas vilioja įlipti pasišildyti. Prisėdęs karietoje įkvepiate dar daugiau aromatų, juk karieta pilna menzūrėlių, buteliukų, džiovintų žolelių... Nesuprantate kodėl, bet Jūsų nosis užuodžia juodojo pipiro žiedus, orchidėją.. Karietoje jų nematyti. Staiga prasiveria durys ir į Jus žvelgia pagyvenęs, išmintingai atrodantis vyriškis, o jam už nugaros stovi tarnas su lagaminėliu. Pyktis išsiveržia visa jėga ir pradedate plūstis - Jums nesvarbu, kas tai per žmogus. Išplūdęs stengiatės, kuo greičiau pasišalinti iš svetimos karietos, o nuo Jūsų sukelto šoko sustabarėjęs gydytojas ir tarnas tiesiog žiūri išplėstomis akimis ir nieko nedaro. Prasibraudami pro juos užuodžiate kedro, baltojo muskuso, gvajako medienos kvapus. Jie primena Jūsų senelį... Su šia mintimi skubate, kuo toliau nuo įvykio vietos. Kuo toliau nueinate, tuo labiau atsipalaiduojate ir prisimenate visų kvapų harmoniją. Jūsų lūpose pradeda žaisti šypsenėlė. Netikėtai prapliumpate juokais. Visgi, koks nuotykis! Negalite patikėti savo įžūlumu... Grįžtate į šiltus namus, atsisėdate prie židinio ir bandote racionaliai sau paaiškinti kas įvyko...
Eilinė diena, kai Ponia išsiuntė į turgų nupirki vaisių ir mėsos... Kodėl mane? Aš juk mažiausias iš visų! Mano kojytės taip greit nepajėgia eiti, kaip mano vyresniųjų brolių... Ech, kokia neteisybė. Paspiriu ant kelio gulintį akmenuką ir nepatenkintas keliauju turgaus link. Pirmiausia nueisiu mėsos, o po to vaisių, o pareidamas sugriaušiu kokį obuolį. Aplink mane vis daugėja žmonių, jiems vis sunkiau manevruoti aplink stalus nukrautus gėrybėmis, o man – lengva! Mažas ūgis ir smulkus sudėjimas bent vienur padeda. Pagreitinu žingsnį ir jau matau mėsininko krautuvėlę. Varpelis ant durų įspėja apie mano atvykimą. Mėsininko duktė, laaaabai graži mergaitė, paduoda mano Ponios užsakymą. Pirštai susiliečia ir nuraustu kaip burokėlis. Ar sakiau, kad ji labai graži? Įsidėjęs užsakymą į pintinę keliauju ieškoti vaisių. Pinigų man neduoda, bet galiu viską įrašyti į Ponios sąskaitą. Braunuosi iš vienos turgaus pusės į kitą, na kodėl viskas negali būti vienoje vietoje... Purkštaudamas netikėtai su krepšiu užkabinu damą ir užsitarnauju pliaukštelėjimą per pakaušį. Žavu, tik to ir betrūko. Pliaukštelėjusi moteris pažiūri piktu žvilgsniu ir greitu žingsniu keliauja tolyn, pranešdama pro šalį mandarinų, citrinos ir kardamono aromatus. Ji tikriausiai buvo pirkti vaisių ir prieskonių. Pusiaukelėje į kitą aikštės pusę užuodžiu tą patį gaivų aromatą, bet jis sklinda man iš dešinės. Sudomintas aromato pradedu jį sekti. Palaipsniui į kvapą prisijungia rožė, jazminas, apelsinų žiedai. Galva sukasi, burnoje kaupiasi seilės. Kvapas toks „skanus", kad nesigailiu pasukęs iš savo kelio. Matau artėjantis prie didelio prekystalio nukloto kailiais ir odomis. Aromatas stiprėja - štai iš kur jis sklinda! Prieinu arčiau ir mane apgaubia sandalmedis, samanos, kedras ir muskusas. Aš žinau šį kvapą! Taip kvepia mano Ponios „draugas" užsukantis su vis naujomis odomis ir kailiais. Ponia labai atsakingai jas renkasi, užtrunka net keletą valandų su šiuo gildijos nariu. Nenoriu būti pastebėtas ir išduotas dėl savo nuklydimo į šoną, tad kuo greičiau bėgu pirkti vaisių. Nors ir mažas, bet vikrus kūnas sugeba išmanevruoti nieko neužkliudęs. Valio! Išsirenku vaisius ir keliauju namo. Ponia bus nepatenkinta, jog taip ilgai užtrukau... Nukabinu nosį, paspiriu akmenėlį ir pasiruošiu moralui.
Smiliumi ir nykščiu užspaudžiu nosies pertvarą, jaučiu, kaip irzulys keliauja iš krūtinės ir smelkiasi tiesiai į smegenis... Kokia sunki diena. Vos vilkdamas kojas įžengiu pro savo mylimų namų duris. Klegesys pasiekia mano ausis ir girdžiu - atbėga dvi mažos kojytės. Vos spėju pasilenkti ir pagauti savo mažąją Angioletto. Suku ją ratu ir vaikiškas juokas pripildo krūtinę. „Papà!“- spygteli čaižus vaikiškas balselis. Nustoju suktis ir nuleidžiu savo Angioletto ant žemės. „Kur mama?“- paklausiu ir sutaršau tamsias jos garbanas. Mažoji apsisuka ant kulno ir neria į biblioteką. Žinoma, kur daugiau? „Mama, mama! Tėtis grįžo!“- lipdama ant sofos praneša dukra. Užtenka vieno žmonos žvilgsnio ir jos akyse pasirodo nerimas, o kaktoje atsiranda susirūpinimo raukšlelė. Angioletto, pranešusi apie mano sugrįžimą, nukurna žaisti su aukle. „Cuore mio, kas nutiko?“ - tapšnodama vietą šalia savęs klausia mylimoji. „Kaip ir kaskart tu viską matai. Ir vėl prakeikti propagandistai kiša nosį į ne savo reikalus. Jie tvirtina, kad daugelis mūsų bankų ir finansininkų gildijos narių, perėjome iš kitų gildijų!“- nerimas vėl pradeda kaustyti širdį. Mano paslaptis negali būti atskleista. „Eikš pas mane.“- plačiai išskėtusi rankas liepia mano meilė. Apsikabinu ir padedu galvą jai ant peties. Mane apgobia pažįstamas laimo, mandarinų ir bergamotės aromatas. Širdis virpteli - šio kvapo niekada nepamiršiu. Panardinu nosį į mieliausios kaklą ir įkvepiu giliau. Baziliko kvapas kutena šnerves, o alyvų ir iriso saldumas padeda atslūgti įtampai kausčiusiai kūną. Dar kartelį įkvepiu ir savyje užlaikau sandalmedžio ir vetiverio aromatą. Širdis nurimsta... „Cuore mio, ką aš be tavęs daryčiau?“- švelniai pabučiuoju jos kaklo linkį ir visas neramumas palieka mano kūną...
Reservation 
Transliacija 
Lietuvių 
English
Русский
日本語で
中文
